Kai negalvoji, tai ir storėji

Kai smegeninė veikia ne pilnu pajėgumu ar sulėtintai, daug problemų atsiranda gyvenime. Nors kartais tereikia nedaug pagalvoti, susižinoti ir viskas stoja į savo vietas.
Kalbant apie mitybą, šiais laikais dar vis itin gajus mitus apie nuriebintų produktų naudą sveikatai bei figūrai.
Logika paprasta - nenori, kad tave puoštų riebalų rinkės - nevalgyk riebaus maisto. Tai, ko gero, labiausiai į visuomenės supratimą apie “sveiką” mitybą įaugęs niekuo nepagrįstas mitas.
Jei kas domėjosi fiziologija, tam aišku, kad žmogaus organizmas linkęs kaupti energijos atsargas. Iš tikrųjų tai - teigiamas dalykas, o jei tiksliau, teigiamas jis buvo anksčiau, kai žmonės neturėdavo, ką valgyti.
Šiltuoju metų laiku natūraliai daugiau maisto (kalbant apie mūsų geografinę ir klimatinę zoną), tad, jei neari ir nesėji, bent vasarą prasimaitinti būdavo įmanoma visada. Uogos, sėklos, riešutai, grybai, vaisiai, valgomosios žolės, šaknys, medus - visi šie produktai šiltuoju metu mums gausiai dalinami, be to, jų pagalba žmogaus organizmas galėdavo (gali ir dabar, tik jau nebereikia) sukaupti atsargų alkanam laikotarpiui.
Mūsų organizmas sukurtas taip, kad visus saldumynus bei termiškai paveiktą krakmolą gali kaupti kūno riebalų pavidalu.
Sukluskite, sveikuoliai bei jiems pritariantys: organizmas riebalus gaminasi tik iš saldžių ir termiškai paveiktų krakmolingų maisto produktų! Ne iš mėsos, ne iš lašinių, ne iš kitokio riebalo - tik iš angliavandenių!
Tai yra abėcėlė, pradmenos, pirmoji klasė. Kai tai žinai, gali mąstyti toliau.
Taigi, kažkokie blogiukai, supratę, kad dauguma žmonių suvokia tik tai, ką mato ir nelinkę nei truputėlio domėtis rimčiau, pasiūlė nuliesintus maisto produktus. Blogiukai neaiškina, kad viską ryjantis mėsėdis tunka ne nuo didelio riebaus mėsos gabalo, o nuo šalia gulinčio bulvinio ar makaroninio garnyro. Ir dar: nuo gausiai su maistu vartojamo alkoholio. Ne, šito geradėjai jums nepapasakos, kaip ir niekada neužsimins apie mases nutukusių ir ligotų veganų, kurių mitybos pagrindu tapo cukrus ir krakmolas.
Kas yra nuriebintas maisto produktas? tai kažkada buvęs valgomas produktas, iš kurio, prisidengiat “sveikuoliškumo” skraiste, norima išspausti dvigubą naudą. Nuriebink pieną - gausi sviestą + “sveiką” produktą - liesą pieną. Sviestą, nieko per daug neaiškinant, galima parduoti mąstantiems žmonėms, suvokiantiems, kas tai yra tikrai gera mityba, o nuliesintą pieną ar jogurtą - tiems žiopliams, kurie šventai įsitikinę, kad valgydami liesą maistą liesėja ir jie patys.
Gera, kai pasaulyje tiek daug žioplių. Ne tai, kad gera, tačiau finansiškai labai jau naudinga…
Beje, nuliesintas produktas, nors jau ir absoliučiai nebevertingas, dažniausia parduodamas dar brangiau, nei nesugadintas šio produkto antrininkas. Bet juk tai klondaikas!
Tiesa, sugadintiems maisto produktams pagerinti, tai yra, suteikti kiek priimtinesnį skonį, tam tikros išlaidos vis tik reikalingos. Štai, jogurtai gerinami cukrumi bei krakmolu. Su kitais nuriebintais produktais elgiamasi taip pat arba į juos dar įberiama įvairių E raidelių. Ir visa tai daroma tam, kad pirkėjas pinigus į balą mestų be jokio sąžinės graužimo. O ką: produktas gana skanus (mat smarkiai “pagerintas”) ir liesas. “Liesumas” suteikia iliuziją, kad rūpiniesi savimi, savo sveikata bei figūra. Galima sakyti, kad žmogui parduodamas tikėjimas. Placebas.
Deja, tačiau viskas tiesiog priešingai: rūgęs pieno produktas savy angliavandenių nebeturi, riebalai suteikia pilnavertiškumą bei savalaikį sotumo jausmą, o baltymai - itin naudingi organizmo remontui bei statyboms. Suprantama, kad nuo riebaus kefyro, jogurto, rūgpienio, nutukti tiesiog neįmanoma, o nuo jo nuliesntų brolių - privaloma. Nes juose yra cukraus, krakmolo, o nesant riebalų, gerti tokio “gėrio” reikia daug didesnį kiekį, atitinkamai, organizmas gauna daugiau saldžiakrakmolių junginių.
Va ir visa pasaka.